Kava - Wikiwand

Kava – iš kavamedžio krūmo vaisių sėklų (kavos pupelių) pagamintas, kofeino turintis gėrimas.^[1] Pastaruoju metu paplito ir kofeino neturinti kava.

Istorija

Kava kilusi iš Etiopijos (tikriausiai Kafos regiono, nuo kurio vardo galėjo kilti ir pats žodis „kava“^[2]), kur natūraliomis sąlygomis auga arabinis kavamedis. Kita vertus, kavos gėrimas ar žinios apie kavamedį patikimuose šaltiniuose pirmąkart minimi tik XV a. Juos aprašė Ahmedas al Ghafaras iš Jemeno, kur kavos pupelės buvo skrudinamos ir brandinamos panašiai, kaip tai daroma dabar. Kavą naudojo sufijai, kad išliktų budrūs per savo religines apeigas.^[3]

Pasaulyje kavą išpopuliarino arabai, per turkus ji pasiekė didelę dalį Europos valstybių, tarp jų - Lietuvą (tuometę ATR). Spėjama, kad Lietuvą kava galėjo pasiekti dar 1673 m., kaip karo grobis.^[4]^[5] XVIII a. vilniečių bei kitų šalies miestų gyventojų turto inventoriuose fiksuojami kavai skirtų indų pavadinimai, leidžiantys daryti prielaidą, kad šis gėrimas miestuose jau buvo pradėjęs plisti.^[5] Istoriko Stasio Samalavičiaus duomenimis, XVIII a. vid. vilniečių buityje kavos indų naudojimas tapo įprastu.^[5] Pirmoji Lietuvos kavinė, kurioje gerta kava, minima 1786 m.^[5] Tuo tarpu pirmoji kavinė Europoje atidaryta prekeivių iš Damasko ir Alepo dar 1475 m. Konstantinopolyje.^[6]

Kavamedžiai auginami atogrąžų rajonuose: Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Šiuo metu – 76 pasaulio šalyse.

Remove ads

Kavos pupelių rūšys

Kavos pupelių rūšys skirstomos pagal kavamedžių auginimo vietą (Kenijos, braziliška kava ir kt.) arba kavamedžių rūšį (arabika, liberika, robusta). Kavos pupelių savybės taip pat priklauso ir nuo to, kokiame aukštyje kavamedžiai auginami. Kokybiškesnės pupelės yra aukštumose, virš 700 m aukščio, auginamų krūmų.

Arabika

Arabinis kavamedis (Coffea arabica) – sėklos pailgos, lygiu paviršiumi, vos išlenktos „S“ raidės formos linija. Sudaro apie tris ketvirtadalius pasaulinės kavos gamybos.

Iš Arabika kavos pupelių gaminama:

kava Java
kava Moka

Robusta

Coffea canephora – auga prastesnio klimato kraštuose. Sėklos apvalios, spalva nuo šviesiai rudos iki pilkšvai-žalios. Sudaro apie ketvirtadalį pasaulinės kavos gamybos.
Ši kavos rūšis mažiau aromatinga ir kartoko skonio, tačiau stipresnė, joje daugiau kofeino. Siekiant pagerinti kavos skonį ir aromatą, ji neretai brandinama: kavos uogos gali būti keletą mėnesių išlaikomos statinėse, o tik paskui lukštenamos.
Šios Kavos pupelės yra žymiai pigesnės. Gali būti naudojamos maišant su kitos rūšies pupelėmis.

Iš Robusta kavos pupelių gaminama:

kava Espresso – susidaro kokybiškesnė kavos puta

Liberika

Liberika yra mažiausiai paplitusi kavamedžių rūšis. Ji yra gana prasto skonio. Šios pupelės naudojamos kavos gėrimams bei tirpiai kavai gaminti ir užima apie 1% pasaulinės produkcijos.

Remove ads

Kavos stiprumas

Arabų šalyse iki šiol verdama pati stipriausia kava. Verdama per keletą etapų: paruošta silpnesnė kava pakaitinama, ir ja užpilamos šviežiai sumaltos pupelės.

Stipri kava: 50 ml juodos kavos gaminama iš 20–50 g ar daugiau pupelių.

Europoje populiari silpnesnė kava.

Vidutinio stiprumo kava: 100 ml juodos kavos gaminama iš 10–20 g pupelių.

JAV populiari silpniausia kava.

Silpna kava: 200 ml juodos kavos gaminama iš 10 g ar mažiau pupelių.

Kavos gėrimai

Vakarietiškos kavos ruošimo tradicijos:
- Klasikinė gryna juoda kava, arba tiesiog kava. Jos variacijos yra espresas, ristretas, amerikietiška kava.
- Kava, patiekiama su pienu, pieno puta ar grietinėle. Jos variacijos yra kortadas, latte, Café con leche, cafe au lait, Kapučino, Flat white ir pan.
- Kava gardinama kakava arba šokoladu. Tap gaunamas bičerinas, Caffè mocha ir pan.
- Kava pagardinama alkoholiniais gėrimais (viskiu, likeriu ir pan.). Jos variacijos yra Caffè corretto, Karachiljas, Airiška kava, moreta.
- Tirpi kava – daugiau naudojama, kaip pigus, greitai pagaminamas tradicinės kavos pakaitalas. Dažnai reklamuojama, kaip „natūrali“, tačiau nei skoniu bei kvapu neprilygsta iš kavos pupelių gaminamai kavai.
Rytietiškos kavos ruošimo tradicijos:

Arabiškos ir turkiškos kavos ruošimo ir vartojmo tradicijos buvo įtrauktos į UNESCO nematerialių pasaulio paveldo vertybių sąrašą.

Remove ads

Vartojimas

Dėl joje esančio kofeino (0,6–2,4 %) kava turi tonizuojančių savybių ir geriama kaip žvalinantis, energetinis gėrimas. Kofeino kiekis kavoje gana menkai priklauso nuo jos skonio: prasta vandeninga kava gali turėti daugiau kofeino, nei kokybiška ir gerai išvirta. Tai labiausiai susiję su tuo, kad kofeinas vandenyje ištirpsta anksčiau, nei skonį suteikiančios medžiagos. Neretai itin daug kofeino turi kavos automatuose pagaminta bei tirpi kava.

Specialaus serviravimo arba stipri kava Moka, rytietiška kava, kava su plakta grietinėle – dažnai geriamos be papildomų patiekalų. Prie jų tinka tik maži saldūs, pikantiški arba neaštrūs sumuštiniai.

Prie sumuštinių kava geriama su karvės arba augaliniu pienu, grietinėle arba be jokių priedu (juoda).

Šiaurės šalių gyventojai garsėja dideliu kavos vartojimu. Pagal kavos vartojimo kiekius pasaulyje pirmauja Suomija, antroje vietoje gan stipriai atsilieka Norvegija. Daugiau nei 18 kg kavos vienam gyventojui suvartojama ir Islandijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Švedijoje.^[7]

Remove ads