Molėtų rajono savivaldybė

Molėtų rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos rytuose, Aukštaitijos etnografiniame regione.^[3] Centras – Molėtai.

Molėtų rajono savivaldybė
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Utenos apskritis
Administracinis centras	Molėtai
Seniūnijų skaičius	11
Įkūrimo data	1950 m.
Meras	Saulius Jauneika
Gyventojų (2025)	16 187[1]
Plotas	1 367 km²[2]
Tankumas (2025)	12 žm./km²
Aukščiausia vieta	228 m
Tinklalapis	Moletai.lt
Vikiteka	Molėtų rajono savivaldybėVikiteka

Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių, mažai pramonės, todėl pagrindinė rajono vystymosi kryptis yra rekreacija.^[4]

Geografija

Kraštovaizdis ties Alanta

Molėtų rajono savivaldybės teritorija yra Aukštaičių aukštumoje. Didžiausias aukštis – 228 m, prie Kojeliškių kaimo. Sausio vidutinė temperatūra apie -4,5 °C, liepos 17,0 °C. Per metus iškrinta 650 mm kritulių.

Krašto gamta – ledynmečio padarinys,^[5] kraštas vaizdingas, tarp didesnių kalvų ir mažų kalvelių tyvuliuoja apie 300 ežerų (Molėtų rajono ežerai, didžiausi – Stirniai, Baltieji Lakajai ir Juodieji Lakajai, Galuonai, Kertuojai, Siesartis, Aiseto ir Asvejos dalys), ošia žali pušynai, į kuriuos vasarą susirenka daug turistų. Pro rajoną teka Virinta, Siesartis (Šventosios kairieji intakai).

Dirvožemiai daugiausia balkšvažemiai, rudžemiai, yra durpžemių. Miškai užima 28,6 proc. savivaldybės teritorijos; didžiausi – Poviliškio miškai, Rudesos miškai. Vyrauja pušynai, yra eglynų, drebulynų. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis ir žvyras.

Molėtų rajono savivaldybei priklauso:

• Labanoro ir Asvejos regioninių parkų dalys,
• Žalvarių geologinis draustinis,
• Kamastos kraštovaizdžio draustinis,
• Baldono geomorfologinis draustinis,
• Malkėstaičio hidrografinis draustinis,
• Virintos hidrografinis draustinis.

Gamtos paminklai: 3 botaniniai (Alkūnų, Beržos, Virintos ąžuolai), 8 geologiniai (Jurktiškio, Kreiviškių, Lakajos, Mindučių, Paduobužės, Skudutiškio, Trumponių akmenys ir Valiulio akmuo).^[6]

• 
  Baltieji Lakajai
• 
  Kertuojos piliakalnis

Istorija

	Molėtų rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

Miškų, ežerų turtingose Molėtų apylinkėse žmonės gyveno jau prieš mūsų erą. Kauno istorijos muziejuje yra medžiagos apie naujojo akmens amžiaus (4000–2000 m. pr. m. e.) kaimų stovyklas Kulionyse (Inturkės seniūnija) ir Vorėnuose (Suginčių seniūnija). Apie senovės žmonių gyvenimą Molėtų apylinkėse byloja Rutėnų (Balninkų seniūnija), Avilčių (Alantos seniūnija) ir kiti senkapiai, Suginčių, Kulionių, Perkalių piliakalniai, kuriuose kasinėjant randama žmonių kaulų, namų apyvokos ir kitų daiktų.

Molėtų rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 30 apylinkių ir Širvintų apskrities 2 apylinkių. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1954 ir 1956 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1962 m. rajonui perduota Vilniaus rajono 5 apylinkės, Anykščių rajono 2 apylinkės ir Ukmergės rajono 1 apylinkė, taip pat dalis panaikinto Nemenčinės rajono. 1965 m. šiek tiek pakeistos ribos, 1971 m. panaikintos 2 apylinkės, 1977 m. kelios apylinkės sujungtos.

1995 m. įsteigta Molėtų rajono savivaldybė. 2009 m. sausio 29 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. B1-2 įkurtos 48 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	942		32 apylinkės
1954 m. (Išsamiau)			17 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1000	37 123	16 apylinkių	1 miestas (Molėtai)
1963 m. (Išsamiau)			18 apylinkių
1967 m.	1375	36 400
1970 m. (Išsamiau)	1400	34 582	18 apylinkių	1 miestas
1972 m. (Išsamiau)	1375		16 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai (Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis), 819 kaimų, 30 kaimų dalių, 133 viensėdžiai
1976 m. (Išsamiau)	1368	31 900	15 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 28 kaimų dalys, 133 viensėdžiai
1979 m. (Išsamiau)		31 208	13 apylinkių	1 miestas, 986 kaimo vietovės
1986 m. (Išsamiau)	1368		12 apylinkių	1 miestas, 5 miesteliai, 820 kaimų, 111 viensėdžių
1989 m. (Išsamiau)	1368	27 324	11 apylinkių	1 miestas, 921 kaimo vietovė
2001 m. (Išsamiau)	1368	25 387	11 kaimo seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 794 kaimai, 107 viensėdžiai, 27 kaimų dalys [7]
2009 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų ir 48 seniūnaitijos	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių [8]
2011 m. (Išsamiau)		20 700	11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 98 viensėdžiai [9]
2016 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 791 kaimas, 100 viensėdžių [10]
2020 m. (Išsamiau)			11 seniūnijų	890 gyvenviečių, tarp jų – 1 miestas, 5 miesteliai, 6 herbinės gyvenvietės [11]
2021 m. (Išsamiau)		17 222	11 seniūnijų	1 miestas, 5 miesteliai, 601 kaimas, 34 viensėdžiai [12]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.
1959 m.sur.	1970 m.sur.	1979 m.sur.	1989 m.sur.	2001 m.sur.	2007 m.	2011 m.sur.	2017 m.	2021 m.sur.
37 123	34 582	31 208	27 324	25 387	23 540	20 700	18 444	17 222

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 20 700 žmonės:[13] Lietuviai – 90% (18623); Lenkai – 6,34% (1313); Rusai – 2,52% (521); Baltarusiai – 0,22% (45); Ukrainiečiai – 0,11% (22); Vokiečiai – 0,08% (17); Kiti – 0,77% (159).

2001 m. gyveno 25 387 žmonės:[14] Lietuviai – 88,29% (22413); Lenkai – 8,09% (2053); Rusai – 2,82% (717); Baltarusiai – 0,23% (59); Ukrainiečiai – 0,13% (32); Vokiečiai – 0,04% (9); Kiti – 0,41% (104).

Religinė sudėtis

• Romos katalikai – 88,1 %
• stačiatikiai – 1,0 %
• sentikiai – 0,9 %
• kiti – 0,3 %
• netikintys/nenurodė – 9,6 %

Gyvenvietės

Alanta

Balninkai

Dubingiai

Giedraičiai

Inturkė

Joniškis

Mindūnai

MOLĖTAI

Suginčiai

Toliejai

Videniškiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

• 1 miestas – Molėtai;
• 5 miesteliai – Alanta, Balninkai, Dubingiai, Giedraičiai, Joniškis;
• 928 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

1. Molėtai – 5782
2. Alanta – 773
3. Giedraičiai – 553
4. Suginčiai – 342
5. Toliejai – 281
6. Videniškiai – 280
7. Joniškis – 245
8. Balninkai – 238
9. Inturkė – 237
10. Verbiškės – 230

Administracija

Savivaldybės administracija, Vilniaus g. 44

Atstovaujamoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Molėtų rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Seniūnijų žemėlapis

Savivaldybėje yra 11 seniūnijų, jų plotas pateikiamas 2025 m. Adresų registro duomenimis,^[15] gyventojų skaičius – 2021 m. surašymo duomenimis.^[16]

Seniūnija	Adm. centras	Plotas, km²	Gyventojai	Gyv. tankumas, žm./km²
Alantos seniūnija	Alanta	156,68	1 419	9,1
Balninkų seniūnija	Balninkai	103,18	735	7,1
Čiulėnų seniūnija	Toliejai	109,85	1 199	10,9
Dubingių seniūnija	Dubingiai	96,99	733	7,6
Giedraičių seniūnija	Giedraičiai	174,27	1 648	9,5
Inturkės seniūnija	Inturkė	173,67	1 096	6,3
Joniškio seniūnija	Joniškis	129,28	978	7,6
Luokesos seniūnija	Molėtai	98,22	1 208	12,3
Mindūnų seniūnija	Mindūnai	60,4	463	7,7
Suginčių seniūnija	Suginčiai	189,81	1 407	7,4
Videniškių seniūnija	Videniškiai	69,52	554	8

Tarptautinė partnerystė

Miestai, su kuriais Molėtų rajonas yra užmezgęs partnerystės ryšius:^[17]

• Makovas, Lenkija, nuo 1998 m.
• Horstelis, Vokietija, nuo 2006 m.
• Ludza, Latvija, nuo 2012 m.
• Ungenis, Moldova, nuo 2012 m.
• Romanivas, Ukraina, nuo 2017 m.
• Čchorocku, Sakartvelas, nuo 2019 m.

Molėtai – Baltijos miestų sąjungos narys.

Švietimas ir ugdymas

Molėtų rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:

• Aukštaitijos profesinio rengimo centras
• Alantos gimnazija
• Balninkų pagrindinė mokykla
• Čiulėnų pagrindinė mokykla
• Dubingių pagrindinė mokykla
• Giedraičių Antano Jaroševičiaus vidurinė mokykla
• Inturkės pagrindinė mokykla
• Kijėlių specialusis ugdymo centras
• Kuolakasių pagrindinė mokykla
• Molėtų gimnazija
• Molėtų pagrindinė mokykla
• Molėtų rajono Joniškio vidurinė mokykla
• Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namai
• Skudutiškio pagrindinė mokykla
• Suginčių vidurinė mokykla
• Videniškių pagrindinė mokykla
• Žalvarių pagrindinė mokykla

Ekonomika

Visoje Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje pagaminama 0,3% Lietuvos pramonės produkcijos (2003 m.).Svarbiausios pramonės šakos – maisto (mėsos, konditerijos gaminių), trikotažo, siuvimo (bendrovės „Lelija“ Molėtų filialas), medienos apdirbimo pramonė. Yra statybos bendrovių („Molesta“, „Lakaja“, „Melinga“). Pramonės įmonių daugiausia Molėtuose.

Žemės ūkio naudmenos užima 47% savivaldybės teritorijos ploto, iš jų 81% – ariamoji žemė, 17% – pievos ir natūralios ganyklos, 2% – sodai ir uogynai (2005 m.). Ūkio vidutinis dydis 5,4 ha, 49,8% pasėlių užima javai, 29,2% – daugiametės žolės, 12,1% – bulvės. 2006 m. pagaminta 1,2% Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (1,6% pieno). Veisiama 1,6% visą Lietuvoje veisiamų galvijų (0,1% karvių), 5,5% avių, 2,4% arklių, 1,1% ožkų, 0,8% kiaulių (2007 m.).

Per metus apsilanko apie 150 000 turistų, iš jų – 2 000 iš užsienio.^[4] Per Molėtų rajono savivaldybės teritoriją eina plentas Vilnius–Utena. Molėtų aerodromas yra Radžiūnuose.^[18]