prasti

 Lietuvių kalba

Veiksmažodis

prasti (vks., pagr. f., bendr.)

Veiksmažodis; pagrindinės formos: prasti, pranta, prato
Tiesioginė nuosaka
	Esamasis	Būtasis kartinis	Būtasis dažninis	Būsimasis
aš	prantu	pratau	prasdavau	prasiu
tu	pranti	pratai	prasdavai	prasi
jis, ji	pranta	prato	prasdavo	pras
mes	prantame, prantam	pratome, pratom	prasdavome, prasdavom	prasime, prasim
jūs	prantate, prantat	pratote, pratot	prasdavote, prasdavot	prasite, prasit
jie, jos	pranta	prato	prasdavo	pras
Tariamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	prasčiau		prastumėme, prastumėm, prastume
2 asm.	prastumei, prastum		prastumėte, prastumėt
3 asm.	prastų		prastų
Liepiamoji nuosaka
	Vienaskaita		Daugiskaita
1 asm.	-		praskime, praskim
2 asm.	praski, prask		praskite, praskit
3 asm.	tepranta, teprantie		tepranta, teprantie

• žr. pagr. f. prasti, pranta, prato

• taip pat žr. es. l. veik. dlv.: prantąs, prantantis, prantanti.
• taip pat žr. būt. k. l. veik. dlv.: pratęs, pratusi.
• taip pat žr. būt. d. l. veik. dlv.: prasdavęs, prasdavusi.
• taip pat žr. būs. l. veik. dlv.: prasiąs, prasiantis, prasianti.
• taip pat žr. es. l. neveik. dlv.: prantamas, prantama.
• taip pat žr. būt. l. neveik. dlv.: prastas, prasta.
• taip pat žr. būs. l. neveik. dlv.: prasimas, prasima.
• taip pat žr. reik. dlv.: prastinas, prastina.
• taip pat žr. pdlv.: prantant, pratus, prasdavus, prasiant.
• taip pat žr. psdlv.: prasdamas, prasdama.
• taip pat žr. bdn.: praste, prastinai.
• Skiemenys: pras-ti

prasti

1. įgyti įpratimą, palinkimą ką daryti, kaip gyventi, gusti, junkti
   • Jis yra pratęs tą darbą dirbti.
2. (tarm.) - pagauti prasmę, suvokti
   • Prantu prantu ir niekaip negaliu to dalyko suprasti.

Etimologija

pri- + prasti, pranta, prato

Sinonimai

    prasti: bendrai

būsti (lt) (tarm.) gusti (lt)

junkti (lt)

Antonimai

    prasti: bendrai

neprasti (lt)

Išvestiniai žodžiai

    prasti: Išvestiniai žodžiai

apiprasti (lt) atprasti (lt) daprasti (lt) išprasti (lt) neprasti (lt) nuprasti (lt) paprasti (lt)

perprasti (lt) persuprasti (lt) pieprasti (lt) priprasti (lt) suprasti (lt) užprasti (lt) įprasti (lt)

---

Dalyvis

prasti (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prastas, mot. g. prasta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastas	prasti	prasta	prastos	prasta	-
kilm.	prasto	prastų	prastos	prastų	-	-
naud.	prastam	prastiems	prastai	prastoms	-	-
gal.	prastą	prastus	prastą	prastas	-	-
įnag.	prastu	prastais	prasta	prastomis	-	-
viet.	prastame	prastuose	prastoje	prastose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prastasis	prastieji	prastoji	prastosios	-	-
kilm.	prastojo	prastųjų	prastosios	prastųjų	-	-
naud.	prastajam	prastiesiems	prastajai	prastosioms	-	-
gal.	prastąjį	prastuosius	prastąją	prastąsias	-	-
įnag.	prastuoju	prastaisiais	prastąja	prastosiomis	-	-
viet.	prastajame	prastuosiuose	prastojoje	prastosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prastas, mot. g. prasta.

prasti

1. tas, kurį prato

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---