Šviesos greitis
From Wikipedia, the free encyclopedia
Šviesos greitis (žinomas kaip Einšteino konstanta) – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienetinį laiką. Vakuume jis lygus 299 792 458 m/s[1] (arba 1 079 252 848,8 km/h).
Šviesos greitis, žymimas raide c (lot. celeritas 'greitis'). Šviesos greitis yra įtrauktas į metro apibrėžtį: vienas metras yra šviesos nukeliautas atstumas vakuume per 1/299792458 sekundės dalį.
Kuo terpė, kuria sklinda šviesa, yra optiškai tankesnė, tuo šviesos greitis mažesnis.
(n – aplinkos lūžio rodiklis)
Šviesai sklindant vandeniu jos greitis sumažėja 25 %, o sklindant stiklu sumažėja 30 %.
Astronomijoje atstumai dažnai matuojami šviesmečiais – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per vienus Žemės tropinius metus.
Pažymėtina, kad sąvoka šviesos greitis yra nusistovėjusi dėl istorinių priežasčių ir apibūdina ne tik šviesą, bet ir bet kokį kitokį lauką, sudarytą iš masės neturinčių dalelių (elektromagnetinių ar gravitacinių bangų).