From Wikipedia, the free encyclopedia
Grozėjė, da vadėnama Sakartvelo īr valstībė Euruopas ė Azėjės robežiuo, Ožkaukazie. Robežiounas so Rosėjė, Armienėjė, Azėrbaidžiano ė Torkėjė.
საქართველო Sakartvelo | |||||
| |||||
| |||||
Valstībėnė kalba | grozėnu | ||||
Suostėnė | Tbėlėsis | ||||
Dėdliausis miests | Tbėlėsis | ||||
Valstībės vaduovā | Salome Zurabishvili (სალომე ზურაბიშვილი) Prėzidėnts
Irakli Kobakhidze (ირაკლი კობახიძე) Ministros pėrmėninks | ||||
Pluots - Ėš vėsa - % ondėns |
69 700 km² (118) | ||||
Gīventuoju - 2006 lėipa (progn.) - Tonkoms |
4 661 473 (113) 66,88 žm./km² (97) | ||||
BVP - Ėš vėsa - BVP gīvėntuojou |
2006 (progn.) 17,79 mlrd. $ (117) 3 800 $ (119) | ||||
Valiota | Lari (GEL) | ||||
Čiesa zuona - Vasaras čiesos | UTC +3 UTC +4 | ||||
Naprīgolnoms Paskelbta |
nū TSRS 1991 balondė 9 | ||||
Interneta kuods | .ge | ||||
Šalėis tel. kuods | +995 |
Grozėjuo žmuonis gīvena nū vėdorėnė paleuolėta. VI o. pr. Kr. sosėkūrė vakarū Grozėjės valstībė Kuolkėdė, vuo IV o. pr. Kr. Grozėjės rītūs - Iberėjė. Pū ton, šali ožkariava asėrā, Aleksandros Dėdlīsės. Da 327 m. krėkštiuonībė paskelbta valstībėnė Grozėjės viera.
X o. pabėnguo Grozėjė bova sovėinīta, prasediejė vadėnams "Grozėjės auksa omžios". Pū ton ėlga čiesa Grozėjė prigolė Osmanu Imperėjē, pū ton Persėjē ė Rosėjē.
Pū Spalė revoliucėjės Rosėjuo Grozėjė paskelbė naprīgolnoma 1918 m. gegožė 26 d., bat anou 1921 m. ožpoulė Rauduonuojė armėjė ė pajūngė jiega pri SSRS.
XX o. devīnta dešimtmetė pabėnguo Grozėjuo sosėskvarmava liuosoma kostiejėms, diukuo da 1991 m. balondė 9 d. Grozėjė ontruojė lėika pasėskelbė esontė liuosa.
Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo prasėdiejė atsėskīrėma ė liuosoma nūg Grozėjės kostiejėms. Separatėstam pagelbiejė Rosėjė gėnklās. Rosėjė daug lėiko kaltėna Grozėjė, ka anā prigolontiam Pankėsė slienie īr čečienu kuovuotuojē, katrėi kariaun ož Čečienėjės liousoma nūg Rosėjės.
2003 m. Grozėjės prezidėnta Eduarda Ševarnadzė par "Ruožiu revoliucėjė" nuvertė jaunė, pruogresīvūs provakarėitėškė līderē. 2004 m. sausė mienesie prezidėnto bova ėšrīnkts Mėkails Saakašvėlis, katros bova ožbėngės muokslus JAV. Grozėjuo prasėdiejė muodernėzacėjė, bova atliousėnta akanuomėka, refuormas ženklē somažėna korupcėjė šalie.
2008 m. sostėpriejė kuova so Pėitū Osetėjės separatėstās. Rogpjūtė 8 d. Grozėjė isėveržė i Osetėjė, katra tujaus puol gīniuotė Rosėjė. Prasėdiejė Pėitū Osetėjės vaina. Abkazėjuo ė Pėitū Osetėjuo īr palėkės išaldīts kuonflėkts.
Geuograpėškā Grozėjė īr Azėjės šalės, bat koltūrėškā priskėrama Euruopā. Grozėjės kraštuovaizdis īr nalīgos, 2/3 terituorėjės ožjem kalnā.
Grozėjė soskėrstīta ī 9 regijuonus, katrūs sodara 70 pruovėncėju, 2 autuonuomėnės respoblėkas: Abkazėjė ė Adžarėjė ė vėina autuonuomėnė respoblėka - Pėitū Osetėjė. Abkazėjė ė Pėitū Osetėjė praktėškā Grozėjės nier valduomas.
Grozėjės akuonuomėka īr vėina liousiausio vėsam regėjuonė. Īr aukšts akuonuomėnė liousoma indeksa rezultats. Akuonuomėkuo vīraun torėzmos, kemėjės, maista pramuonė. Grētā vīkduoma akuonuomėnės refuormas, katrū pamatėnis tėkslos padėrbtė Grozėjė vėina ėš liousiausiū svieta akuonuomėku īr. Tas trauk ožrobežė investėcėjės.
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Afganėstans | Armienėjė | Azėrbaidžians | Bahreins | Bangladešos | Bruniejos | Butans | Fėlėpinā | Grozėjė | Indėjė | Indonezėjė | Irans | Iraks | Izraelis | Japuonėjė | Jemens | Juordanėjė | JAE | Kambuodža | Katars | Kazakstans | Kėnėjė | Kėpros | Kirkizėjė | Kovėits | Laosos | Lėbans | Malaizėjė | Maldīvā | Monguolėjė | Mianmars | Nepals | Omans | Pakėstans | Pėitū Kuoriejė | Rītū Timuors | Rosėjė | Saudo Arabėjė | Singapūrs | Sėrėjė | Šiaurės Kuoriejė | Šri Lanka | Tadžikistans | Tailands | Torkėjė | Torkmėnistans | Ozbėkistans | Vietnams |
Žemīnā |
Antarktėda | Afrėka | Australėjė ėr Okeanėjė | Azėjė | Euruopa | Pėitū Amerėka | Šiaurės Amerėka |
Airėjė | Albanėjė | Andora | Armienėjė | Austrėjė | Azėrbaidžians | Baltarosėjė | Belgėjė | Bosnėjė ėr Hercuogovėna | Bulgarėjė | Čekėjė | Danėjė | Estėjė | Graikėjė | Grozėjė | Islandėjė | Ispanėjė | Italėjė | Jongtėnė Karalīstė | Joudkalnėjė | Kėpros | Kroatėjė | Latvėjė | Lėnkėjė | Lichtenštėins | Lietova | Lioksemborgs | Malta | Moldavėjė | Muonaks | Nīderlandā | Norvegėjė | Portugalėjė | Prancūzėjė | Romonėjė | Rosėjė | San Marins | Serbėjė | Slovakėjė | Slovienėjė | Soumėjė | Šiaurės Makeduonėjė | Švedėjė | Šveicarėjė | Torkėjė | Okraina | Vatikans | Vengrėjė | Vuokītėjė |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.