Birželio 20 yra 171-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 172-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 194 dienos.
Šventės
- Pasaulinė pabėgėlių diena.
Vardadieniai
Florentina – Nandas – Nautara – Nautaras – Nautarė – Nauvyda – Nauvydas – Nauvydė – Silverija – Silverijus – Žadvainas – Žadvainė – Žintautė
Gimimo dienos
- 1566 m. – Zigmantas Vaza, [1] Lenkijos karalius (1587–1632 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1588–1632 m.), kurį laiką (1592–1599 m.) – taip pat Švedijos karalius (m. 1632 m.).
- 1868 m. – Vincentas Miškinis, kunigas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Strūnaičio kapinėse (m. 1940 m.).
- 1879 m. – Juozas Gaubas, vargonininkas, dirigentas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1962 m.).
- 1888 m. – Julius Čaplikas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1941 m.).
- 1906 m.:
- 1907 m. – Feliksas Vaitkus, lietuvių kilmės JAV lakūnas, 1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lituanica II (Lockheed L-5B Vega) perskridęs Atlanto vandenyną (m. 1956 m.).
- 1918 m. – Antanas Butkus, Lietuvos agronomas, biochemikas, visuomenės veikėjas, agronomijos daktaras (m. 1997 m.).
- 1924 m. – Jonas Palionis, lietuvių kalbininkas (m. 2021 m.).
- 1929 m. – Danielius Gužas, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1932 m. – Vytautas Lesčius, Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras (m. 2015 m.).
- 1934 m. – Vytautas Milašius, Lietuvos inžinierius mechanikas, tekstilės medžiagų technologas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1935 m. – Leonas Fliorentas Gudaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
- 1937 m. – Antanas Janauskas, Lietuvos animacinių filmų režisierius, dailininkas, scenaristas.
- 1938 m.:
- 1939 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (m. 1986 m.).
- 1940 m. – Eugenijus Mazeliauskas, choro dirigentas ir pedagogas.
- 1941 m.:
- 1948 m. – Povilas Jefišovas, Lietuvos krepšinio treneris.
- 1949 m.:
- 1951 m. – Svajūnas Armonas, Lietuvos tapytojas
.
- 1952 m. – Juozas Zajarskis, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1953 m. – Vitalija Valeikienė-Lukoševičiūtė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1955 m. – Gintautas Plečkaitis, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1956 m. – Romaldas Bliuvas, Lietuvos ir Kazlų Rūdos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1961 m. – Rima Diržauskienė, Lietuvos ir Ukmergės rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1964 m. – Audronis Imbrasas, Lietuvos šokio kritikas, kultūros vadybininkas.
- 1973 m. – Egidijus Zvicevičius, Lietuvos žemės ūkio universiteto šilumos ir biotechnologijų katedros docentas.
- 1984 m.:
Mirtys
- 1808 m. – Francišekas Ksaveras Dmochovskis, lenkų literatas, vertėjas, visuomenės veikėjas (g. 1762 m.).
- 1812 m. – Mykolas Angelas Šulcas, vėlyvojo klasicizmo atstovas; kilęs iš Kuršo, Latvijoje (g. 1769 m.).
- 1950 m. – Pijus Andziulis, MIC, Romos katalikų kunigas, draudžiamos lietuviškos literatūros platintojas, Lietuvos marijonų provincijolas (g. 1870 m.).
- 1986 m. – Antanas Martinaitis, Lietuvos tapytojas, poetas (g. 1939 m.).
- 1990 m. – Alfonsas Krivickas, Lietuvos ir Vokietijos grafikas, tapytojas (g. 1919 m.).
- 1994 m. – Eugenijus Matuzevičius, Lietuvos poetas, vertėjas (g. 1917 m.).
- 1997 m. – Imantas Jonas Kazakevičius, pedagogas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis veikėjas (g. 1940 m.).
- 1998 m. – Jeronimas Baušys, Lietuvos inžinierius, statybinės mechanikos specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1929 m.).
- 2006 m. – Martynas Vainilaitis, lietuvių poetas, rašytojas, vertėjas, apie 30 knygų autorius; vaikų poetas bei rašytojas (g. 1933 m.).
- 2008 m. – Juozas Bartišius, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
- 2009 m. – Vadimas Titarenka, ukrainiečių kilmės Lietuvos finansininkas, finansų analitikas, ekonomistas (g. 1964 m.).
- 2022 m. – Regimantas Adomaitis, Lietuvos kino ir teatro aktorius (g. 1937 m.).[2]
Gimimo dienos
- 1763 m. – Teobaldas Volfas Tounas, vienas Airijos nepriklausomybės siekėjų lyderių, ir laikomas vienu iš airių respublikonų tėvų (m. 1798 m.).
- 1819 m. – Žakas Ofenbachas, prancūzų kompozitorius, violončelistas, dirigentas, 2 operų, 100 operečių, romansų, pjesių autorius (m. 1880 m.).
- 1861 m. – Frederick Gowland Hopkins, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[3] (m. 1947 m.).
- 1864 m. – Karlis Baluodis, latvių ekonomistas, filosofijos daktaras (m. 1931 m.).
- 1909 m. – Errol Leslie Thomson Flynn, amerikiečių aktorius (m. 1959 m.).
- 1928 m. – Žanas Mari Le Penas, Prancūzijos politikas, radikalus dešinysis.
- 1930 m. – Magdalena Abakanovič, Lenkijos dailininkė, Berlyno dailės akademijos, Amerikos dailės ir literatūros akademijos garbės narė, Karališkojo dailės koledžo Londone, Rod Ailendo dizaino mokyklos (JAV) garbės daktarė.
- 1943 m.:
- 1946 m.:
- 1947 m. – Ricardo Terra Teixeira, dabartinis ir aštuonioliktasis Brazilijos futbolo konfederacijos prezidentas (CBF). Pareigas eina nuo 1989 m. sausio 16 d. Texeira liks poste iki 2014 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato pabaigos.[5].
- 1967 m. – Nikolė Kidman, viena garsiausių amerikiečių – australų kino aktorių, filmų prodiuserė.
- 1976 m. – Džulijanas Beletis, Brazilijos futbolininkas (gynėjas), šiuo metu žaidžiantis Fluminense klube. 2001–2005 žaidė Brazilijos rinktinės sudėtyje. Su rinktine laimėjo pasaulio čempionatą.
- 1978 m. – Frankas Lampardas jaunesnysis, anglų futbolininkas, atstovaujantis Chelsea klubui. Anksčiau yra žaidęs West Ham United bei Swansea City ekipose.
- 1982 m. – Aleksėjus Berezuckis, futbolininkas, Rusijos rinktinės ir CSKA Moscow klubo gynėjas.
- 1983 m. – Joshua (Josh) Malik Childress, amerikiečių krepšininkas rungtyniaujantis Phoenix „Suns“ klube.
- 1985 m.:
- 1989 m. – Chavjeras Matijasas Pastorė, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis atakuojančio saugo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.
Mirtys
- 1722 m. – Kristofas Dyncenhoferis, vokiečių kilmės Čekijos vėlyvojo baroko architektas (g. 1655 m.).
- 1820 m. – Manuelis Belgranas, Argentinos nacionalinis didvyris, šalies vėliavos autorius. Ekonomistas, teisininkas, politikas, kariuomenės vadas (g. 1770 m.).
- 1888 m. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (g. 1842 m.).
- 1933 m. – Klara Cetkin, Vokietijos politikė, kovotoja už moterų teises, viena iš Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų, tarptautinio komunistinio judėjimo veikėja. Manoma, kad ji pasiūlė švęsti Tarptautinę moters dieną (1911 m. kovo 8 d.) (g. 1857 m.).
- 1958 m.:
Valdovus Žygimanto – Zigmanto vardu, kilusius iš Gedimino, vadiname senuoju lietuvišku vardu Žygimantas, o jau tolimesnės kilmės Švedijos karalaitį – Zigmantas.