Gegužės 30 yra 150-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 151-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 215 dienų.
Vardadieniai
Ferdinandas – Fernandas – Ferdinandas – Joana – Žaneta – Vyliaudas – Jomilė – Žana
Gimimo dienos
- 1609 m. – Danielius Kleinas, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas (m. 1666 m.).
- 1864 m. – Vilhelmas fon Urachas, 2-asis Uracho hercogas Vilhelmas II, nevainikuotas Lietuvos karalius Mindaugas II (1918 m. liepos 11 – lapkričio 2 d.; dėl neilgos karaliavimo trukmės kartais pavadinamas „šimto dienų karaliumi“).[1][2] (m. 1928 m.).
- 1884 m. – Vosylius Sezemanas, filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius (m. 1963 m.).
- 1887 m. – Feliksas Daugėla, Lietuvos geodezininkas, vienas pirmųjų lietuviškų spektaklių režisierių ir vaidintojų (m. 1967 m.).
- 1890 m. – Antanas Vaičiūnas, dainininkas (bosas), choro dirigentas, pedagogas, kultūros veikėjas (m. 1932 m.).
- 1891 m. – Olga Dubeneckienė-Kalpokienė, Lietuvos baleto artistė, baletmeisterė, dailininkė, tapytoja, pedagogė (m. 1967 m.).
- 1896 m.:
- 1899 m.:
- 1900 m. – Antanas Minkevičius, Lietuvos botanikas ir mikologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas (m. 1998 m.).
- 1902 m. – Jonas Endrikis Grigolaitis, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (m. 1957 m.).
- 1932 m. – Kęstutis Grybauskas, Lietuvos pianistas, pedagogas.
- 1933 m. – Jonas Juškaitis, Lietuvos poetas, vertėjas (m. 2019 m.).
- 1936 m. – Ruta Lee, lietuvių kilmės amerikiečių aktorė.
- 1939 m. – Albinas Klizas, pedagogas, lituanistas, rašytojas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1941 m. – Gražina Viržonienė-Petrauskaitė, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1942 m.:
- 1945 m.:
- 1947 m. – Vitalijus Butyrinas, Lietuvos fotografas (m. 2020 m.).
- 1948 m.:
- 1951 m. – Stasys Liatukas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis veikėjas.
- 1953 m. – Julius Dautartas, Lietuvos ir Panevėžio politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1954 m.:
- 1955 m. – Jūratė Landsbergytė, Lietuvos muzikologė, vargonininkė.
- 1956 m. – Audronė Bagatyrytė, Lietuvos teatro ir televizijos režisierė, aktorė.[3] (m. 2010 m.).
- 1958 m. – Arvydas Pocius, teisininkas, iki 2007 m. dirbęs Valstybės saugumo departamento generaliniu direktoriumi.
- 1959 m.:
- 1963 m. – Arvydas Kavaliauskas, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1972 m. – Irmantas Stumbrys, Lietuvos futbolininkas saugas ir rinktinės žaidėjas (m. 2000 m.).
- 1982 m.:
Mirtys
- 1704 m. – Jokūbas Hladovickis, SJ, Lietuvos pedagogas, Vilniaus universiteto rektorius (g. 1646 m.).
- 1902 m. – Liudvikas Janavičius, vienas pirmųjų socialdemokratų Lietuvoje (g. 1859 m.).
- 1917 m. – Julius Janonis, lietuvių poetas, revoliucionierius (g. 1896 m.).
- 1928 m. – Liudas Noreika, politikas, teisininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (g. 1884 m.).
- 1939 m. – Jonas Mykolas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas, 1861 m. gegužės 8 d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą (g. 1896 m.).
- 1940 m. – Vincas Šalaviejus, Lietuvos aviakonstruktorius (g. 1920 m.)
- 1941 m. – Algirdas Jakševičius, Lietuvos teatro režisierius, aktorius, pedagogas (g. 1908 m.).
- 1945 m. – Pranciškus Karevičius, profesorius, kunigas, vyskupas, vienuolis marijonas, lietuvybės platintojas (g. 1861 m.).
- 1946 m. – Juozapas Būčys, kunigas, daraktorius. Palaidotas Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje (g. 1874 m.).
- 1953 m. – Povilas Jakubėnas, knygnešys, evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, mokslininkas, visuomenės veikėjas (g. 1871 m.).
- 1974 m. – Jonas Čižauskas, vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas) ir kompozitorius (g. 1886 m.).
- 1992 m. – Vincas Mincevičius, lietuvių katalikų dvasininkas, Išeivijos veikėjas (g. 1915 m.).
- 1993 m. – Eduardas Jurėnas, Lietuvos grafikas (g. 1923 m.).
- 1994 m. – Abdonas Lietuvninkas, Lietuvos dainininkas (bosas), pedagogas (g. 1921 m.).
- 1999 m. – Ona Navickaitė-Kuncienė, Lietuvos archeologė, istorijos mokslų daktarė (g. 1926 m.).
- 2001 m. – Alfonsas Kondratas, Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- 2002 m. – Jonas Butkus, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1914 m.).
- 2003 m. – Jonas Čepaitis, Lietuvos aktorius, režisierius (g. 1920 m.).
- 2011 m. – Vladas Astrauskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (g. 1932 m.).
Gimimo dienos
- 1814 m. – Michailas Aleksandrovičius Bakuninas, gerai žinomas Rusijos anarchistas (m. 1876 m.).
- 1846 m. – Karlas Faberže, juvelyras[4] (m. 1920 m.).
- 1872 m. – Paul-Émile Janson, belgų teisininkas, politikas, ministras pirmininkas, užsienio reikalų ir teisingumo ministras, liberalų veikėjas (m. 1944 m.).
- 1903 m. – Michailas Kargeris, rusų archeologas, istorikas, menotyrininkas (m. 1976 m.).
- 1912 m. – Julius Axelrod, 1970 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[5] (m. 2004 m.).
- 1929 m. – Oskaras Briuzevitcas, buvo Rytų Vokietijos liuteronų pastorius, kuris susidegino Ceice protestuodamas prieš tikėjimo laisvės suvaržymus Rytų Vokietijoje (m. 1976 m.).
- 1931 m. – Vizma Belševica, latvių rašytoja, vertėja. Viena iš nedaugelio latvių rašytojų, kurios kūryba išversta į daugelį pasaulio kalbų (m. 2005 m.).
- 1934 m. – Aleksejus Leonovas, SSRS lakūnas-kosmonautas, pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą, dailininkas, aviacijos generolas majoras.
- 1943 m. – Siegfried Lehrl, vokiečių psichologas.
- 1951 m. – Fernando Armindo Lugo Méndez, Paragvajaus politikas ir katalikų bažnyčios buvęs vyskupas, nuo 2008 m. rugpjūčio 15 d. – šalies prezidentas. Atstovauja partiją „Patriotų Aljansas už pasikeitimus“ (Alianza Patriótica por el Cambio).
- 1963 m. – Tsakhijaginas Elbegdoržas, buvęs Mongolijos premjeras (2 kartus), nuo 2009 m. gegužės 24 d. einantis Mongolijos prezidento pareigas.
- 1967 m. – Aleksandras Trifunovičius, Serbijos krepšinio treneris, nuo 2007 m. vasario 14 d. vadovavęs Vilniaus „Lietuvos Ryto“ komandai. Po 2007/2008 sezono sutartis su juo nebuvo pratęsta.
- 1976 m. – Radoslavas „Rasho“ Nesterovičius, Slovėnijos krepšininkas, rungtyniaujantis Pirėjo „Olympiacos“ komandoje.
- 1980 m. – Styvenas Džerardas, anglų futbolininkas, Anglijos rinktinės ir Liverpool klubo saugas.
- 1981 m. – Devendra Banhart, psych folk atlikėjas, vienas iš populiariausių New Weird America judėjimo dalyvių.
Mirtys
- 1252 m. – Ferdinandas III, Kastilijos karalius, valdė nuo 1217 m. birželio 6 d. iki mirties. Leono karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties. Galisijos karalius, valdė nuo 1230 m. rugsėjo 24 d. iki mirties (g. 1201 m.).
- 1416 m. – Jeronimas Prahiškis, čekų husitų veikėjas (g. 1378 m.).
- 1431 m. – Žana d'Ark, prancūzų nacionalinė didvyrė, Katalikų bažnyčios šventoji (g. 1412 m.).
- 1434 m. – Prokopas Didysis, husitų veikėjas. Buvo taboritų pamokslininkas, nuo 1426 m. – politinis ir karinis taboritų vadas (g. 1380 m.).
- 1574 m. – Karolis IX Maksimilijonas, 1560–1574 m. Prancūzijos karalius (g. 1550 m.).
- 1640 m. – Piteris Paulius Rubensas, flamandų tapytojas, žymus baroko atstovas (g. 1577 m.).
- 1778 m. – Volteras, prancūzų rašytojas ir filosofas, vienas iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų (g. 1694 m.).
- 1882 m. – Viljamas Bartonas Rodžersas, yra labiausiai žinomas kaip įkūrimo ar įsteigimo (bendrijos, korporacijos ir pan.) ir gynimo (advokato savo kliento) principų pradininkas, ir, aišku, kaip Masačusetso Technologijos instituto (angl. Massachusetts Institute of Technology) 1861 m. įkūrėjas.[6] (g. 1804 m.).
- 1912 m. – Vilberis Raitas, JAV išradėjas, aviacijos pradininkas, lakūnas, vienas iš brolių Raitų (g. 1867 m.).
- 1918 m. – Georgijus Valentinovičius Plechanovas, Rusijos politinis veikėjas, marksizmo teoretikas (g. 1856 m.).
- 1966 m. – Veinė Altonenas, Suomijos skulptorius, tapytojas, scenografas (g. 1894 m.).
- 1992 m. – Karl Carstens, vokiečių politikas, penktasis Vokieijos Federalinis Prezidentas, teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas ir civilistas (g. 1914 m.).
- 1999 m. – Kalju Lepikas, estų poetas, pedagogas (g. 1920 m.).
- 2022 m. – Borisas Pahoras, slovėnų rašytojas (g. 1913 m.).[7]