Rugpjūčio 15

Rugpjūčio 15 yra 227-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 228-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 138 dienos.

Lie – Rugpjūtis – Rgs
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
				1	2	3
4	5	6	7	8	9	10
11	12	13	14	15	16	17
18	19	20	21	22	23	24
25	26	27	28	29	30	31
2025

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė;
• Žolinė – šventė, skirta didžiajai Deivei gimdytojai Ladai;
• Indija – Nepriklausomybės diena;
• Latvija – Maras, senovės latvių šventė.

Vardadieniai

Napalys – Napoleonas – Rugilė – Sigita – Visvilas – Visvydas – Vydenė

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1365 – Ukmergės apylinkes niokojo ir Ukmergės pilį nesėkmingai paimti bandė Livonijos Ordinas;^[1]
• 1932 – Kaune, Petrašiūnuose atdarytas Lietuvos aeroklubo (LAK) padalinys - pirmoji tarpukario Lietuvos sklandymo mokykla;
• 1945 – įkurta Tauro apygarda.

Gimimo dienos

• 1810 m. – Laurynas Ivinskis, poetas, publicistas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, lietuvių švietėjas (m. 1881 m.).
• 1852 m. – Kristupas Jurkšaitis, Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronų kunigas, spaudos darbuotojas, tautosakininkas, kalbininkas, vertėjas, kultūros veikėjas (m. 1915 m.).
• 1871 m. – Juozas Damijonaitis, Lietuvos pedagogas, vienas pirmųjų lietuviškų vadovėlių autorius (m. 1926 m.).
• 1888 m. – Pranas Lavinskas, JAV lietuvių socialistų ir visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• 1889 m.:
  • Jonas Bendorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, kompozitorius (m. 1954 m.).
  • Petras Gerulis, literatūros kritikas, tautosakininkas (m. 1966 m.).
• 1891 m. – Jonas Čiurlionis, vargonininkas, muzikos mokytojas, vienas iš penkių vargonininko Konstantino Čiurlionio sūnų (m. 1955 m.).
• 1892 m. – Antanas Kniūkšta, Lietuvos knygų leidėjas (m. 1983 m.).
• 1911 m. – Jokūbas Josadė, Lietuvos rašytojas, dramaturgas, beletristas, literatūros kritikas (m. 1995 m.).
• 1913 m. – Bronė Kurmytė-Monkevičienė, aktorė (m. 1975 m.).
• 1915 m. – Vytautas Kašuba, Lietuvos skulptorius (m. 1997 m.).
• 1921 m. – Eduardas Červinskas, Lietuvos geografas (m. 2024 m.).
• 1924 m. – Kazimiera Galaunienė, Lietuvos muziejininkė, meno istorikė.
• 1925 m.:
  • Vladas Grinaveckis, Lietuvos kalbininkas, dialektologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 1995 m.).
  • Vytautas Kancleris, Lietuvos teatro ir kino aktorius (m. 1997 m.).
• 1928 m. – Joana Mureikienė-Ulinauskaitė, Lietuvos pasipriešinimo tarybiniam okupaciniam režimui dalyvė, gydytoja pediatrė, rašytoja.
• 1930 m. – Romualdas Narečionis, prozininkas, dramaturgas.
• 1935 m. – Algimantas Apanavičius, Lietuvos kompozitorius.
• 1938 m. – Jonas Vytautas Paliulis, ūkininkas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1939 m. – Evaldas Leonardas Garška, Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras.
• 1941 m. – Aldona Marija Mažylienė, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinė bei visuomenės veikėja.
• 1942 m. – Jonas Juodka, Lietuvos karinis veikėjas, atsargos pulkininkas.
• 1943 m.:
  • Jonas Kondrotas, Lietuvos ir Kėdainių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, agronomas (m. 2022 m.).
  • Alfonsas Grumbinas, Lietuvos regbininkas, regbio teisėjas (m. 2018 m.).
• 1945 m. – Vladislavas Preidys, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1947 m.:
  • Lidija Joana Pranienė, Lietuvos inžinierė mechanikė, kultūros veikėja, kraštotyrininkė.
  • Petro Šostucha, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1949 m.:
  • Marijona Vilčiauskienė, ūkininkė, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
  • Vytautas Kirkliauskas, inžinierius statybininkas, Lietuvos ir Alytaus miesto politinis bei visuomenės veikėjas (m. 2008 m.).
• 1951 m. – Giedrutė Idzelienė-Balčiūnaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
• 1952 m. – Regina Kulpienė-Jaunienė, Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1953 m.:
  • Alfridas Jozėnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Raminta Jurėnaitė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1956 m. – Jadvyga Šliurpienė, Lietuvos ir Pakruojo rajono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1961 m. – Jolita Mulevičiūtė, Lietuvos dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
• 1968 m. – Valentina Grinienė, Lietuvos ir Radviliškio rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1978 m. – Liudvikas Valius, Lietuvos futbolininkas, žaidžiantis FK Klaipėda komandoje.

Mirtys

• 1382 m. – Kęstutis, LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.). Gedimino sūnus, didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Žygimanto tėvas. Iki 1337(?) m. jis buvo Gardino ir Palenkės, nuo 1337(?) m. − taip pat Žemaičių, nuo 1337(?) ar 1345 m. − taip pat Trakų kunigaikštis (tikėtina, kad Trakų kunigaikštystę jis paveržė iš savo (netikro?) brolio Karijoto) (g. 1297 m.).
• 1868 m. – Petras Gomaliauskis, Gomalevskis, Lietuvos rašytojas, kunigas (g. 1820 m.).
• 1952 m. – Juozas Laukaitis, Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Lietuvių liturginės terminijos kūrėjas, poetas (g. 1873 m.).
• 1955 m. – Petras Kiaulėnas, Lietuvos tapytojas, architektas (g. 1909 m.).
• 1970 m. – Marcelinas Šikšnys-Šiaulėniškis, pedagogas, dramaturgas (g. 1874 m.).
• 1978 m. – Vilius Balandis, Lietuvos kariuomenės karo kapelionas, kapitonas (g. 1891 m.).
• 1981 m. – Leonardas Kazokas, Kazakevičius, Lietuvos tapytojas (g. 1905 m.).
• 1983 m. – Joana Taujanskienė, Lietuvos dailininkė scenografė (g. 1924 m.).
• 2003 m. – Marijona Balinskienė, pedagogė, Lietuvos ir Alytaus rajono politinė bei visuomenės veikėja (g. 1940 m.).
• 2008 m. – Kotryna Grigaitytė-Graudienė, Lietuvos rašytoja (g. 1910 m.).
• 2020 m. – Linas Pečiūra, Lietuvos gitaristas (g. 1960 m.).
• 2021 m.:
  • Jurgis Brėdikis, Lietuvos kardiochirurgas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas (g. 1929 m.).^[2]
  • Borisas Rositsanas, Lietuvos šachmatininkas, FIDE meistras (FM) (g. 1946 m.).^[3]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1914 – atidarytas Panamos kanalas;
• 1969 – prasidėjo Woodstock festivalis.

Gimimo dienos

• 1171 m. – Alfonsas IX, Leono karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki mirties., Galisijos karalius, valdė nuo 1188 m. sausio 22 d. iki 1230 m. rugsėjo 24 d (m. 1230 m.).
• 1688 m. – Frydrichas Vilhelmas I, Šventosios Romos imperijos kurfiurstas, Brandenburgo markgrafas ir karalius Prūsijoje (m. 1740 m.).
• 1769 m. – Napoleonas Bonapartas, prancūzų revoliucinės armijos generolas, nuo 1799 tapęs Prancūzijos valdovu – lapkričio 11 paskirtas I Prancūzijos Respublikos Pirmuoju Konsulu, 1802 m. – Konsulu iki gyvos galvos, o nuo 1804 m. gruodžio 2 d. tapo Prancūzijos Imperatoriumi (Empereur des Français), Italijos karaliumi (nuo 1805 m.) bei Reino sąjungos protektoriumi (nuo 1806 m.). Imperatoriumi išbuvo iki 1814 m. balandžio 6 d., taip pat trumpą laikotarpį 1815 metų kovo 1–birželio 22 d. 1792–1815 m. laikotarpis yra vadinamas Napoleonmečiu (m. 1821 m.).
• 1887 m. – Janis Rudzutaks, latvių kilmės tarybinis partinis, profsąjungų ir valstybės veikėjas (m. 1938 m.).
• 1892 m. – Louis-Victor-Pierre-Raymond, 7-asis de Broglie hercogas, prancūzų fizikas, Nobelio premijos laureatas, Prancūzijos mokslų Akademijos sekretorius (m. 1987 m.).
• 1895 m. – Aleksandras Jekabas Grynas, latvių rašytojas, vertėjas. Slapyvardžiai Dr. Skribanovics, Homo Grisenbergensis. Vienas žymiausių istorinės novelės kūrėjų XX a. pirmosios pusės latvių literatūroje (m. 1941 m.).
• 1896 m. – Gerti Teresa Kori, JAV gydytoja, biochemikė, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatė (m. 1957 m.).
• 1912 m. – Julia Child, amerikiečių virėja, rašytoja, televizijos asmenybė. Ji supažindino amerikiečius su prancūzų virtuve ir gaminimo technika. Ji parašė daugybę gaminimo knygų, sukūrė televizijos programų (geriausiai žinoma The French Chef, kuri pasirodė 1963 m.). Žinomiausia knyga – Mastering the Art of French Cooking, išleista 1961 m. 2009 m. Nora Ephron sukūrė filmą Julie ir Julia, kuriame Julią Child vaidina Meryl Streep (m. 2004 m.).
• 1915 m. – Signe Hasso, (mergautinė pavardė Larsson) Švedijos aktorė^[4] (m. 2002 m.).
• 1933 m. – Stanley Milgram, socialinis psichologas Jeilio, Harvardo ir Niujorko universitetuose. Harvarde jis atliko mažo pasaulio eksperimentą, vėliau tapusį Šešių lygmenų ryšio (angl. Six degrees of separation) teorijos pagrindu, Jeilyje – jo vardu pavadintą, Milgramo eksperimentą. Pastarojo metu buvo tiriamas žmogaus paklusnumas autoritetui. Taip pat jis yra artimo nepažįstamojo sąvokos autorius (m. 1984 m.).
• 1972 m. – Ben Affleck, amerikiečių aktorius^[5].
• 1975 m. – Jošikacu Kavaguči, futbolininkas, Japonijos rinktinės ir Jubilo Iwata klubo vartininkas.
• 1989 m. – Joseph Adam Jonas, amerikiečių dainininkas ir aktorius.

Mirtys

• 1118 m. – Aleksijus I Komninas, 1081–1118 m. Bizantijos imperatorius (g. 1048 m.).
• 1914 m. – Anatolijus Liadovas, rusų kompozitorius, dirigentas, pedagogas (g. 1855 m.).
• 1936 m. – Grazija Deledda, italų rašytoja, 1926 m. apdovanota Nobelio literatūros premija (g. 1871 m.).
• 1967 m. – Renė Magritas, belgų dailininkas siurrealistas (g. 1898 m.).
• 1973 m. – Marianas Kukelis, Lenkijos karinis veikėjas, karo istorikas, habilituotas daktaras, generolas leitenantas (g. 1885 m.).
• 1981 m. – Karl Gero Herzog von Urach Graf von Württemberg, vokiečių aristokratas, kariškis, architektas, trečiasis Uracho hercogas (g. 1899 m.).
• 1982 m. – Axel Hugo Theodor Theorell, švedų mokslininkas, 1955 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1903 m.).
• 1990 m. – Viktoras Cojus, Sovietų Sąjungos roko muzikantas, dainų autorius ir atlikėjas. Roko grupės „Kino“ įkūrėjas ir grupės lyderis (g. 1962 m.).
• 2004 m. – Sune Karl Bergström, 1982 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[6] (g. 1916 m.).
• 2021 m. – Gerhardas Miuleris, buvęs Vakarų Vokietijos futbolininkas, rezultatyviausias vokiečių žaidėjas (g. 1945 m.).^[7]
• 2022 m. – Reidžis Suzukis, Japonijos politikas, 1983–1999 m. ėjęs Aičio prefektūros gubernatoriaus pareigas (g. 1928 m.).^[8]
• 2024 m. – Daniela Larreal, Venesuelos dviratininkė (g. 1973 m.).^[9]